- kylūnas
- ×kylū̃nas sm. (2) Ds žmogus su kyla: Kėlė sunkiai, patrūko, ir dabar kylūnas Ėr. Tylėk tu, kylūne! Antz.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kyluoninkas — ×kyluoninkas sm. žr. kylūnas: Jautis atsiskyręs nuo kitų galvijų, piemenė ant jo rėkusi: – Kur tu eini, kyluoninke? J.Jan … Dictionary of the Lithuanian Language